Televizijos serialai, įkvepiantys mokytis
bbad

Jau Antikos amžiuje žmonės burbėdavo, kad jaunimas vis prastesnis, kvailesnis, niekuo nesidomintis. Šį suaugusių žmonių „bambėjimą“ pastebėjo ir Platonas savo veikale „Valstybė“, teigdamas, kad sulaukus tam tikro amžiaus, žmogus ima nusivilti jaunesniais už save.

Nuo šių Platono išsakytų minčių praėjo beveik pustrečio tūkstančio metų, tačiau šis „nusivylimas“ būdingas ir šiais laikais. Mokslo įstaigų specialistai susiėmę už galvų baksnoja pirštu, kad moksleiviai ir studentai darosi vis kvailesni, jiems sunkiau suvokti informaciją, ją kritiškai vertinti. Vis mažiau mokyklą baigusiųjų, renkasi krimsti tiksliuosius mokslus. Todėl mokslo specialistai laužo galvas, kaip sudominti moksleivius rinktis vieną ar kitą tiksliųjų mokslų sritį. Leidžiami reklaminiai lankstinukai, jaunimas kviečiamas į laboratorijas, kad galėtų pačiupinėti prietaisus, sumaišyti vieną ar kitą tirpalą, sukurti roboto detalę. Tačiau kartais griebiamasi neįprastų išeičių – televizijos serialų.

Galima teigti, kad patys populiariausi televizijų serialai padarė stiprią įtaką žmonių gyvenimui. Sakykime, pasaulio ekranus užkariavęs serialas „Sopranai: Mafijos kronika“ (The Sopranos), sukūrė tam tikrą fenomeną – serialas taip išpopuliarėjo, kad pagrindinis aktorius Jamesas Gandolfini, įkūnijantis mafijos bosą, kiekvieną savaitę sulaukdavo paslaptingų laiškų, dovanų, su įvairiais pastebėjimais, pastabomis ar patarimais, kurie būtų susiję su serialu. Serialo kūrėjai įtaria, kad tai buvo su tikra mafija susijusių žmonių atsakas į jų kuriamą serialą. Galima spėlioti, kad jiems taip patiko žiūrėti serialą apie tariamą mafijos gyvenimą, jog jie norėjo prisidėti prie jo kūrimo. Arba serialai „Ligoninės priimamasis“ (ER) ir „Grei anatomija“ (Grey‘s Anatomy), kuriuose pradėjus nagrinėti krūties vėžio temą, jo genetines savybes, daugiau Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) žiūrovų sužinojo apie jo diagnozavimą ir gydymą. Tai leido sumažinti moterų riziką susirgti krūties vėžiu.

Serialas, skatinantis rinktis medicinos mokslus

Vaidybiniai televizijos serialai siekia ne skatinti žiūrovą mokytis, bet teikti jam pramogą. Tačiau vis labiau pastebima jų kaip edukacinės priemonės nauda. Vienas tokių pavyzdžių, didelio pripažinimo tiek užsienyje, tiek Lietuvoje sulaukęs „Daktaras Hausas“ (House M.D.). Serialas pasakoja apie daktarą Gregorį Hausą (akt. Hugh Laurie) ir jo vadovaujamą diagnostikų komandą fiktyvioje Prinstono-Pleinsboro ligoninėje Niudžersyje.

Televizijos serialas arčiau ekrano pritraukė žiūrovus, dėl to, kad pasiūlė pamatyti kaip pacientus ištinka patys neįprasčiausi ligos simptomai ir, kaip meistriškai G. Hausas juos bando išgydyti. Tačiau šis serialas įdomus ir vertinant jį iš mokslinės perspektyvos. Jis tapo itin mėgstamas tarp medicinos specialistų. Kai kurie medicinos profesoriai nutarė iliustruoti savo medžiagą, pasinaudodami viena ar kita serialo serija. Pasitaikė ir tokių entuziastų, kurie nutarė kiekvieną sukurtą seriją (iš viso serialą sudaro 177 serijos) „išgliaudyti“ it riešutą.

Didžiulę gydytojo patirtį sukaupęs Scottas Morrisonas, dirbęs JAV karinių oro pajėgų gydytoju, nutarė sukurti tinklaraštį ir išanalizuoti kiekvieną „Daktaro Hauso“ seriją. Taip pat, kiekvienai jų skirdamas ir atitinkamą pažymį – nuo A iki F (JAV taikoma mokymosi rezultatų skaičiavimo sistema). Tai sulaukė didžiulio visuomenės dėmesio, interneto vartotojai komentuodavo ir dalindavosi savo pastebėjimais su S. Morrisonu. Kai kurie interneto vartotojai S. Morrisono tinklaraštyje rašė, kad tiek jo analizė, tiek serialas paskatino juos rinktis medicinos studijas arba plačiau domėtis medicinos mokslu.

Pats S. Morrisonas įvertinęs visas serialo serijas ir išvedęs jų vidurkį, priėjo prie išvados, kad „Daktaras Hausas“ galėtų būti vidutiniškas gydytojas ir jį vertinti būtų galima C pažymiu. O gydytojas Samiras Desai, priklausantis Beiloro medicinos koledžo priėmimo komitetui, tvirtino, kad, jeigu gydytojas G. Hausas nutartų stoti į medicinos mokyklą, jis niekaip negalėtų praeiti galutinio turo. Tam trukdo abejonių keliantys jo gydymo metodai ir nepagarba savo pacientams.

Nors serialas plakamas dėl savo vaidybinių žanro detalių, mokslo spragų ar neįtikėtinų gydymo metodų, jis vienaip ar kitaip populiarina medicinos mokslą. Tą iš dalies galėtų atspindėti ir pateikiama statistika. Remiantis 2013 m. Amerikos medicinos kolegijų asociacijos duomenimis, studentų, nutarusių studijuoti medicinos specialybes, skaičius pradėjo augti nuo 2002 m. Tada norinčių studijuoti mediciną skaičius siekė beveik 33 tūkstančius, o jau po metų, 2003 m. šis skaičius beveik pasiekė 35 tūkst. ribą. Iš esmės tai lėmė šiek tiek sumažintos medicinos studijų kainos, tačiau mokslininkai samprotauja, kad prie to galėjo prisidėti po 2 metų prasidėjęs serialas „Daktaras Hausas“, kuris prie ekrano pritraukė milijonus žiūrovų.

Melas, kuriantis mokslą

Psichologijos studijos, neurolingvistinis programavimas (NLP), kūno kalba, hipnozė – tai dalykai visada traukiantys smalsuolių dėmesį. Tačiau net ir šios, rodos, populiarios mokslo sritys šiandien susiduria su tuo, kad moksleiviai vangiai renkasi tokias studijų kryptis. Tačiau 2009 m. pasirodęs serialas „Melo teorija“ (Lie to me) prikaustė žiūrovų dėmesį. Talentingas daktaras Kelas Laitmenas (akt. Timas Rothas) iš kūno kalbos sugeba nustatyti ar žmogus meluoja, išsiaiškina sunkiausius nusikaltimus ir įsipainioja į keisčiausias istorijas. Tai vaidybinio serialo scenarijus, tačiau ši istorija yra garsaus psichologo Paulo Ekmano portretas. P. Ekmanas yra garsus amerikiečių psichologas, vienas pirmųjų studijavęs žmonių emocijas ir veido išraiškas, žinomas kaip vienas talentingiausių žmonių, galinčių atpažinti kitų melą. P. Ekmanas turi savo įmonę, kuri specializuojasi tiriant veidų išraiškas, jo užsakymų spektras platus – nuo slaptųjų tarnybų, JAV gynybos ministerijos iki „Pixar“ kompiuterinės animacijos kino studijos, federalinio tyrimo biuro (FTB) ir individualių užsakymų.

Seriale galima pamatyti konkrečių mokslo populiarinimo apraiškų – rodomi įžymūs žmonės, pavyzdžiui, meluojantis JAV prezidentas Džordžas Bušas, susigėdęs aktorius Leonardo DiCaprio ar įniršęs, po pralaimėjimo, tenisininkas Rafaelis Nadalis. Taip pat seriale nuodugniai paaiškinama, kad mažiau nei 1 procentas žmonių, kurie nesimokė šio mokslo, sugeba atpažinti žmonių melą ir jų veidų mimikas.

Dažnai serialai, pristatantys save kaip mokslo populiarinimo priemonę, linkę sutirštinti spalvas ir veikiau siekia draminio momento, tad mokslui vietos nelabai ir lieka. Tačiau P. Ekmanas, kuriant šį serialą pats prisidėjęs kaip vienas iš mokslo srities specialistų, viename interviu teigė, kad 90 procentų „Melo teorijoje“ išsakytų faktų, mokslinių tyrimų ir išvadų yra tiksliai atkartoti. Serialo scenarijaus autoriai sukūrę kiekvienos serijos scenarijų, siunčia jį P. Ekmanui, kuris išsako savo pastabas, aptaria daromas klaidas ir pan., todėl galiausiai, kai serialas išvysta dienos, o šiuo atveju, televizijos šviesą, galima teigti, kad tai tampa moksliniu populiarinimo šaltiniu.

Negana to, P. Ekmanas, suprasdamas, kad visko greičiausiai nesugebės ištaisyti seriale arba kažkas jame visgi gali būti pakeista, kitaip atspindėta, savo tinklaraštyje aptardavo kiekvieną eteryje pasirodžiusią seriją. P. Ekmanas taip pat dėsto Kalifornijos universitete, į kurį po serialo „Melo teorija“ pradžios, vis dažniau ateidavo susidomėję moksleiviai ir studentai, nutarę rinktis psichologijos studijas ar šios srities modulius. Taigi, P. Ekmanas ne tik sugundė televizijos žiūrovus, bet ir dalį jų pritraukė toliau domėtis šiuo mokslu.

Narkotikai, išgelbėsiantys chemijos mokslą

Jeigu serialo gerbėjo paklaustumėte, koks geriausias šių dienų serialas apie narkotikus, žudikus, pinigus, jis net nedvejodamas atsakytų, kad tai „Bręstantis blogis“ (Breaking bad). Serialas, pasirodęs 2008 m., žiūrovų simpatijų iškart neužkariavo, o ir jo žiūrimumo rodikliai nebuvo aukšti, todėl po pirmo sezono televizija „AMC“ svarstė, kad jį nutrauks. Tačiau, laimei, serialas buvo atnaujintas antrajam sezonui, o po 2 metų, kai prasidėjo 3-iasis sezonas, „Bręstantis blogis“ jau turėjo subūręs didžiulę ištikimų gerbėjų auditoriją.

Serialas pasakoja apie vidutines pajamas uždirbantį amerikietį chemijos mokytoją. Jis gyvena su mylima žmona, neįgaliu sūnumi ir turi 20 mokinių, kurių visai nedomina chemijos pamokos, net jeigu klasėje sprogdinamos kolbos. Tačiau viskas apsiverčia aukštyn kojom, kai mokytojas sužino, kad serga vėžiu. Nieko nelaukęs, norėdamas užtikrinti savo šeimos materialinę ateitį jis nusprendžia… gaminti narkotikus. Ir ne vienas, o su buvusiu savo mokiniu.

Serialas pelnė 2 „Auksinius gaublius“ ir daugybę kitų apdovanojimų. Retas televizijos serialas gali pasigirti tuo, kad viena jo serija yra įvertinta pilnu 10-uku – už tokį rezultatą balsavo beveik 50 tūkst. žiūrovų (IMDB statistika, – aut. pastaba).

Tačiau šis serialas iš kitų išsiskiria tuo, kad prie jo dirbo gausybė chemijos specialistų, mokslininkų. Viena jų – Oklahomos universiteto (JAV) chemijos profesorė Donna Nelson, kuri prisidėjo prie serialo kūrimo. D. Nelson viename interviu teigė, kad sužinojusi, jog filmo kūrėjai neturi fizikos ir chemijos žinių, o pasikliauja tik internete randama informacija, pavyzdžiui, Vikipedijos žodynu, nutarė susisiekti su kūrėjais ir pasiūlyti bendradarbiauti. Kita priežastis, kurią minėjo chemijos profesorė – kiekvienais metais į JAV universitetus, kuriuose galima rinktis chemijos studijas, stoja vis mažiau studentų, todėl jai atrodė, kad įdomus chemijos žinių pritaikymas gali sudominti rinktis chemijos studijas. Žinoma, ne gaminti narkotikus, o taikant chemijos žinias, prisidėti prie žmonijos gerovės.

D. Nelson pridūrė, kad įsitraukimas į serialo kūrimą, yra savotiška galimybė siekti mokslininkams ir kino (serialų) kūrėjams bendradarbiauti. Todėl ji prisidėjo prie to, kad būtų kuo tiksliau parodoma, kaip galima būtų gaminti metamfetaminą. Tačiau ji atkreipė dėmesį, kad seriale nebuvo siekiama parodyti, kaip būtų galima pačiam pasigaminti narkotikų, todėl siekiant užtikrinti, kad serialas netaptų „narkotikų gamybos pradžiamoksliu televizijos žiūrovams“, kiekvienas serialo serijoje rodomas narkotikų gamybos etapas yra skirtingas, kitaip tariant, sujungus į vieną seką visą narkotikų gaminimo procedūrą, metamfetamino pasigaminti nepavyktų. D. Nelson kaitaliojo gaminimo techniką, etapus, siekdama tuo pačiu nupasakoti kuo tikroviškesnį narkotikų gamybos modelį, tačiau užtikrindama, kad metamfemtamino žiūrovams nepavyks pasigaminti.

Serialas „Bręstantis blogis“ tapo toks populiarus, kad pagal jį rengiamos įvairios mokslo programos – vienose nagrinėjama chemijos mokslo įtaka šiandieninėje narkotikų rinkoje, kitose, apimančiose filosofines studijas, aiškinamasi kaip teigiamas chemijos mokytojo portretas ilgainiui tapo neigiamu personažu. Bafalo universitetas (JAV) šiemet savo studentams pasiūlė naują studijų programą, kurioje studentai galės nagrinėti „Bręstančio blogio“ temų lauką, narkotikų problemas, chemijos kaip mokslo įtaką šiems procesams. Savo žiniomis dalinsis Narkotikų kontrolės skyriaus pareigūnai, teisinės etikos profesoriai. Šią programą gali rinktis tik tie studentai, kurie yra susipažinę, t. y. peržiūrėję visas „Bręstančio blogio“ serijas.

Aptarus 3 populiarius vaidybinius televizijos serialus, galima teigti, kad nors televizijos serialai kuriami kaip pramoga žiūrovams, tačiau pastaruoju metu pastebima ir jų įtaka mokslo populiarinimo kontekste. Vis daugiau mokslo specialistų atkreipia dėmesį, kad serialai gali būti ta edukacinė priemonė, kuri iš esmės leis pažinti mokslą per televizoriaus ekraną. Juk daugelis pažiūrėjusių „Daktarą Hausą“, galbūt norėtų tapti gydytojais arba bent labiau susipažinti su medicina, o susižavėję daktaro Kelo Laitmeno įgūdžiais atpažinti melą, galbūt nuspręstų labiau gilintis į žmonių emocijas, mokydamiesi psichologijos studijų programose. Arba nuspręstų tapti chemijos mokytojais…

http://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/televizijos-serialai-ikvepiantys-mokytis.d?id=64813613